Naujausi tyrimų duomenys

2011 m. birželio ir liepos mėnesiais Lietuvoje ir Latvijoje atlikti tyrimai tik patvirtino nuogąstavimus: meldinės nendrinukės ir toliau nyksta. Naujausiais duomenimis, šiemet Lietuvoje užfiksuotos populiacijos dydis yra 73-106 vienetų, o Latvijoje meldinių nendrinukių neaptikta.

„Ilgus metus Lietuvoje netvarkant meldinės nendrinukės buveinių, jose atsirado daug senos žolės, nendrynų ir krūmynų. Dėl ankstyvo šienavimo mažėja perėjimo sėkmingumas, dėl to meldinė nendrinukė gali išnykti ir pas mus“, – nepavydėtiną esamą padėtį konstatuoja projektui talkinantis Tarptautinės meldinės nendrinukės apsaugos grupės narys Žydrūnas Preikša.

Meldinės nendrinukės paplitimas Lietuvoje (2011 m.)

Nors tai vienintelė globaliai nykstanti Europos žvirblinių paukščių rūšis, tačiau tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje apie ją žinoma dar palyginti mažai. Todėl plačios apimties populiacijos ir buveinių tyrimai - vienas svarbiausių projekto komponentų. Projekto teritorijose mokslininkai vykdė ne tik paukščių apskaitą, bet ir pradėjo buveinių augalijos, mitybinės bazės ir  vandens lygio svyravimų tyrimus. Rengiant metodiką  pasitelkti patyrę meldinės nendrinukės ekspertai iš Baltarusijos dr. Aleksandras Kozulinas ir  geobotanikas Arkadijus Skuratovičius.

Apibendrinus surinktus duomenis bus sudaryti rūšies paplitimo ir augalijos išsidėstymo žemėlapiai, kurie bus naudojami vertinant buveinės būklės pokyčius projekto metu.

Augalijos tyrimai

Nors konkretesnių išvadų teks palaukti iki šių metų pabaigos, panašu, jog tokių tinkamų perėti viksvynų projekto teritorijose nėra daug.

Štai apleistame Tulkiaragės polderyje nustojus reguliuoti vandens lygį, kažkada buvusios drėgnos pievos šiuo metu apaugusios neįžengiamais nendrynais bei kita menkaverte augalija. Maždaug pusės metro storio senos biomasės sluoksnis vietomis neleidžia augti net nendrėms. Vienoje svarbiausių meldinės nendrinukės buveinių – Kliošių kraštovaizdžio draustinyje nešienaujant taip pat plinta aukšti nendrynai, meldines nendrinukes genantys į neužžėlusius plotus pietinėje draustinio dalyje. Net ir Šyšos vasaros polderyje, kur gan aktyviai ūkininkaujama, yra nemažai apleistų, neprižiūrimų plotų, kur augalijos struktūra aiškiai skiriasi nuo prižiūrėtų.

Botanikai pastebi, jog dėl kol kas nenustatytų priežaščių, paukščiui tinkamose buveinėse įsigali menkaverčių augalų sąžalynai. Tikimasi, jog išsamesnė surinktų duomenų analizė padės atsakyti į klausimą, kokie veiksniai lemia tokių bendrijų paplitimą ir kaip jį valdyti. Galimas daiktas, jog dalis atsakymų į šiuos klausimus slypi ir istoriniai duomenys apie ūkinininkavimo praktiką meldinei nendrinukei svarbiose teritorijose.

Projekto teritorijose Latvijoje, kur buveinės taip pat smarkiai apleistos, suvešėję nendrynai ir meldinių nendrinukių šiemet neaptikta. Tačiau viliamasi, jog šienaujant ir reguliuojant vandens lygį, perėti tinkami viksvynų plotai turėtų atsikurti.

Perėjimo sėkmingumas

Šiemet pirmą kartą Lietuvoje atlikti ir meldinės nendrinukės perėjimo sėkmingumo tyrimai – t.y. buvo stebima, kiek jauniklių kiekvienoje vadoje išgyvena. Nemuno deltoje ir Kuršių marių pakrantėje dirbusi jauna tyrinėtoja Vera Knoefler iš Vokietijos Greifsvaldo universiteto tyrė 15 paukščių lizdų.

Kadangi panašūs tyrimai buvo atlikti ir kitose šalyse, kur peri meldinė nendrinukė, sėkmingumo rodiklius bus galima palygindami su kitų mokslininkų gautais rezultatais.

Su mokslininkų naudota monitoringo metodika galima susipažinti čia.